Laimės paieškos skandinavų kasdienybėje.

Laimės paieškos skandinavų kultūrose: tikrai esate girdėję ar skaitę apie Hygge, Lykke arba Lagom. O ar esate susidūrę su Fika, Sisu, Orka, Sambovikt? Skandinavai turi įdomių žodžių apibūdinti malonioms akimirkoms, gyvenimo kokybei, emocinei būsenai. Jie kuria jaukumą ir laimę kasdieniuose dalykuose, o šios filosofijos ir idėjos leidžia susikoncentruoti į kiekvienos dienos akimirkas.

Įsivaizduojate jei Lietuvos kultūroje ir kalboje staiga atsirastų reiškinys ir žodžiai nusakantys „sėdintis po beržu ir geriantis arbatą su medumi” ? Kaip pavadintumėte tokį ritualą vienu žodžiu? O Skandinavijos šalyse tokių žodžių ne vienas. Jais apibūdinami nuo abstraktaus laimės jausmo, namų jaukumo iki gan konkrečių veiksmų, ar kasdienių ritualų.

Atrodo, šios kultūros įsisąmonino kas yra svarbu emocinei ir fizinei žmogaus būsenai ir suteikė tam prasmę gyvensenoje ir kalboje.

Friluftsliv – skandinaviška aistra laisvalaikiui gamtoje

Skandinavai mėgsta sakyti: nėra blogo oro-tik bloga apranga. O gyvenimo būdą  ir aistrą nusakančią būvimą gamtoje jie vadina – friluftsliv (paraidžiui verčiama „gyvenimas po atviru dangumi”). Šią savoką 1850 m išpopuliarino norvegų dramaturgas Henrikas Ibsenas, jis šį terminą naudojo nusakyti laiko praleidimą atokiose gamtos vietose siekiant dvasinės ir fizinės kūno harmonijos.

Šiomis dienomis frazę friluftsliv plačiai vartoja švedai, norvegai ir danai, norėdami paaiškinti veiklas nuo – bėgiojimo miško takais per pietų pertrauką iki važiavimo dviračiu, pasimatymo su draugais prie ežero ar pirtyje, arba tiesiog laisvalaikį kalnų trobelėje. Sąvoka glaudžiai susijusi su allmansrätten – teise klajoti. Visos Skandinavijos šalys turi panašius įstatymus, leidžiančius žmonėms vaikščioti ar stovyklauti praktiškai bet kur, jei tik jie gerbia aplinką, laukinę gamtą ir vietinius gyventojus.

Kokią naudą gauname puoselėdami friluftsliv gyvenimo būdą?

Visų pirma tai atplėš mus ir vaikus nuo ekranų. Sakyčiau, ši priežastis pakankama puoselėti friluftsliv gyvenimo būdą. Bet jei reikia daugiau priežasčių pradėti aktyvesnį gyvenimą lauke, štai keletas jų: praleidimas gamtoje mažina stresą, mažina kraujospūdį ir gerina nuotaiką. Paprastas pasivaikščiojimas po gyvenamąjį rajoną dienos viduryje padeda sutelkti dėmesį, išvengti vidurdienio nuovargio, ir atsisakyti dar vieno puodelio kavos. Ilgesni žygiai, bėgiojimas miško takais – būdas išlaikyti fizinę formą, įvairinti laisvalaikį.

Sužavėjo ir matote šioje koncepcijoje prasmę? Puiku, leiskitės į žygius pėsčiomis, dviračiais, ar tiesiog į savo rutiną įveskite pasivaikščiojimus. Skatinkite save ir aplinkinius užmegzti ryšį su gamta, būti lauke, stovyklauti, atrasti iš naujo grybavimą, uogavimą ar tiesiog vaikščiojimą miške, prie jūros. Atraskite ir susipažinkite su Lietuvoje gyvenančiais paukščiais, gyvūnais, augančiais augalais, ne iš knygų, o praktiškai. Svarbiausia, tai darykime pagarbiai, nepažeidžiant gyvosios gamtos ir netrukdant jai. 

8 būdai įtraukti friluftsliv į savo gyvenimą.

1. Aplankykite artimiausią pažintinį taką Lietuvoje. Štai čia galite rasti ne vieną rekomendaciją. Rudenį pažintiniai takai ypatingai gražūs.
2. Raskite artimiausią leidžiamą laužavietę – praleiskite vakarą prie laužo. Galbūt net su dainomis?
3. Nenorite eiti toli iš savo kiemo? Mėgaukitės hamaku po medžių lapija. Nepamirškite pledo – rudenėja.
4. Organizuokite šeimos ar draugų pikniką. Negalite išvykti toliau už miesto? Laikas išbandyti miesto parkus?
5. Jei sergate ir vaikščiojimo miškais teks palaukti – atraskite gražius ir ramius filmus apie gamtą, išbandykite video su raminančia muzika ir gamtovaizdžiais. Mes tai išbandėme – ramina ir gerai nuteikia ir net praturtina geografines žinias.
6. Išvykite grybauti, uogauti ar žvejoti.
7. Išbandykite grupinius ar solo pėsčiųjų žygius. Įdomių maršrutų siūlo Trenkturas.lt  Mūsų rekomendacija (išbandyta) šie du maršrutai: karjerų žygis Naujoje Akmenėje ir žygis Nemuno kilpomis.
8. Palydėkite saulę vaizdingame gamtovaizdyje.

Sisu – vidinės stiprybės menas

Žodis sisu nors neturi tiesioginio vertimo, suomiškai reiškia stiprybę, atkaklumą atliekant užduotį, kurią atlikti gali atrodyti beprotiška, beveik beviltiška. Tai gebėjimas išlikti oriu žmogumi nelaimių metu. Tačiau ar to galima išmokti?

Lietuviai sisu galėtu vadinti „antruoju kvėpavimu”. Visi patiriame tokių akimirkų kai turime pasiekti daugiau nei numanome galintys. Sunkiose situacijose kai pasibaigia fizinė, emocinė ir psichologinė ištvermė atsiranda vidinė jėga, kuri padeda įveikti kliūtis. 

Tačiau sisu nėra gyvenimo būdo filosofija, tai labiau žodis nusakantis žmogaus vidinius resursus. Nereikėtų spausti savęs ar kitų tapti nepailstančiais, čia slypi pavojus nepripažinti silpnumo, nesustoti tada, kai reikia.

Laimės paieškos ypatingose kavos pertraukėlėse Fika

Švedai tikriausiai įsižeistų jei rimtu veidu fika pavadintume kavos pertraukėle. Nes tai visai nepanašu į mūsų bėgimą prie kavos aparato ir atgal prie darbo stalo.
Vakarų kultūroje kavos gėrimas toks įprastas, kad net nesusimąstome apie jį. Kaip nutiko, kad Švedijoje šis veiksmas tapo atskiru kokybiško ir lėto gyvenimo būdo reiškiniu?

Kaip organizuoti savo fika?

Pastarieji metai mus privertė dažniau, o kai kuriuos pastoviai, dirbti iš namų. Tai turi teigiamų dalykų, tačiau netrukome pastebėti, kad dirbant namuose dažniau išsiblaškome dėl buities trukdžių, prarandame darbingumą, o darbas  nesibaigia 17:00 valandą.

Improvizuota Fika namuose

Fika pertraukėlė antroje dienos pusėje išsaugo produktyvumą. Palikite kompiuterio ekraną, pasiruoškite skanios ir aromatingos kavos puodelį. Šiam ritualui galite turėti ypatingą puodelį, įsigyti kitokios, nei įprastai geriate kavos. 

Fika esmė yra suteikti kavos gėrimo veiksmui prasmę, mėgautis akimirka, skoniu ir kvapu. Nėra svarbu koks užkandis bus prie kavos puodelio. Mes siūlome į šį procesą žiūrėti kūrybingai.

Vieną dieną fika gali būti ramus pasivaikščiojimas po namus su kavos puodeliu rankose: geras skonis, lėtas žingsnis pro namų langus.
O kitą galbūt norėsite įsitaisyti minkštoje sofoje, šalia maloniai kvepiančios žvakės. Svarbiausia – turėkite kas jus ramiai grąžina į darbo ritmą. 

Ko galime išmokti iš skandinavų kultūrų?

Kai užduodu šį klausimą sau, pirmosios mintys kyla apie dėkingumą. Vertindami  ką turime šiandien galime jaustis laimingesni: reikia sau nuolat priminti, kad gyvenime turime pakankamai, tik nuo mūsų priklauso ką su tuo darysime.

Iš skandinavų galėtume pasimokyti būti čia ir dabar. Mėgautis turimomis akimirkomis, smulkmenomis, fokusuotis į dabartį, o ne į tai kas buvo ar bus. Manau, būtent susikoncentravimas į savo kasdienius veiksmus ir yra skandinavų laimės bruožas – jie vertina ir suteikia prasmę visoms dienos akimirkoms. Ir pavadina tai įmantriausiais žodžiais…